Garažas - tavo patarėjas lietuvių kalba

Įvadas

Uždegimo sistema – tai įranga ir įrenginiai, užtikrinantys darbinio mišinio užsidegimą cilindruose pagal variklio darbo režimą ir tvarką.

Karbiuratorinio variklio cilindre darbinis mišinys užsidega nuo elektros kibirkšties, atsirandančios tarp uždegimo žvakių elektrodų. Tam į jas tam tikru momentu paduodama aukšta įtampa.

Iškrovos įtampa didesnė, jei tarpas tarp elektrodų ir slėgis cilindruose didesnis. Slėgis siekia maždaug 8–12 kW, o didesniam patikimumui sukuriama 16–20 kW įtampa.

Variklio užvedimo sistemą sudaro:

• uždegimo žvakės, sumontuotos kiekvieno cilindro degimo kameroje,
• žemos įtampos srovės traukiklis,
• aukštos įtampos srovės skirstytuvas,
• kondensatorius ir variatorius,
• generatorius,
• akumuliatorius.

Kadangi darbinis mišinys sudega ne akimirksniu, ją reikia uždegti tam tikru paankstinimu. Mišinio degimo paankstinimu vadinamas degimo paankstinimas, jis paprastai matuojamas alkūninio veleno kampo posūkio laipsniais.

Degimo paankstinimo kampas turi būti keičiamas priklausomai nuo alkūninio veleno sukimosi dažnio ir variklio apkrovų.

Degimo sistemos būklė tiesiogiai veikia variklio darbą. Dėl jos elementų nusidėvėjimo, kontaktų ir junginių atsipalaidavimo ar nudegimo:

• pablogėja variklio užvedimas,
• padidėja kuro sąnaudos,
• prarandama galia,
• sumažėja akumuliatoriaus tarnavimo laikas,
• padidėja išmetamųjų dujų toksiškumas.

Dažniausiai dėl užvedimo sistemos gedimų prasideda variklio problemos.

Pagrindiniai užvedimo sistemos gedimai ir jų šalinimo būdai

Dyzelinių variklių maitinimo sistemos

Degiojo mišinio ruošimas.

Dyzelio varikliuose degusis mišinys ruošiamas suspaudimo takto pabaigoje ir išsipletimo takto pradžioje, jau vykstant degimui. Degusis mišinys turi būti paruoštas per labai trumpą laiką, alilinkantį maždaug 20-60°alkūninio veleno posūkio kampo.
Degalai suspaudimo takto pabaigoje dideliu (30-120 MPa) slėgiu purškiami į cilindre suspaustą orą. Ištekėjusios pro purkštuko mažo skersmens skylutes, degalų čiurkšlės suskyla i daugybę smulkių skirtingo dydžio lašelių, kurių vidutinis skersmuo lygus keliasdešimčiai mikronų. degalų išpturšikimo kokybė priklauso nuo jų, klampos, tankio ir paviršiaus įtempimo, įpurškirno slėgio dydžio, purkštukų skylučių formos ir matmenų , suslėgto oro tankio, jo sūkuriavimo pobūdžio ir intensįvumo.
Nuo degalų purškimo pradžios variklio cilindruose vyksta sudetingi fiziniai procesai: degalų, čiurkšlės suskyla į smulkius lašelius, degalai šyla, garuoja, maišosi su oru ir pasiskirsto degimo kameroje. Dauguma šių procesų vyksta vienu metu. Degalai šyla ir garuoja naudodami cilindre suspausto oro šiluminę
cncrgiją. Degimo kamerole jie pasklinda čiurkšlių ir judančio oro srauto kinetines energijos veikiami. Būtini šių energijų dydžiai priklauso nuo degiojo mišinio ruošimo būdo.
Pagal degiojo mišinio ruošimo būdą dyzelinius variklius galima suskirstyti į dvi grupes: su tiesioginiu ir netiesiogniu degalų įpurškimu.

Tiesiogio įpurškimo dyzeliniai varikliai

Tokiuose varikliuose degalai purškiami tiesiai į stūmoklio dugne įrengtą degimo kamerą. Geras degalų ir oro susimaišymas, kuris yra greito ir visiško degalų sudegimo svarbiausia sąlyga, gali būti pasiektas įvairiausiais būdais. Lėtaeigiuose varikliuose, kuriuose degiojo mišinio ruošimu yra santykinai daug laiko, degalai į degimo kamerą purškiami dideliu slegiu pro daugybę purkštuko skylučių . Ten jie susimaišo su oru. Siusimaišyti padeda degimo kameroje visada vykstantis turbulencinis oro dalelių judėjimas. Toks degiojo mišinio ruošimo būdas vadinamas tūriniu. Jo privalumai:
- nedideli hidrodinaminiai nuostoliai dujų mainų metu bei nedideli silumos nuostoliai, todėl gaunamos mažos lyginamosios degalų sąnaudos;
- tolygios ir sąntykinai nedidelės degimo kamerų sienelių šiluminės apkrovos;
- variklis lengvai paleidžiamas.
Trūkumai:
- didelis slėgio didėjimo greitis greito degimo fazėje ir dideli maksimalūs slėgiai degimo kameroje, todėl alkūninio mechanizmo detales veikia didelės mechaninės apkrovos; variklis dirba kietai;
- variklis jautrus degalų kokybiai, nes indukcjos periodas turi būti tumpas.

Automobilio greitaeigių variklių degiojo mišinio ruošimas ir degimas paspartinami šalia turbulencinio dalelių judėjimo sukuriant intensyvų kryptingą oro srauto judėjimą. Vienas iš tokių būdų yra specialios formos įsiurbimo kanalai, įsukantys siurbiamą ora . Oro sūkurys paskleidžia įpurškiamus degalus, todel galima naudoti purkštukus su mažesniu skylučių skaičiumi. Naudojant stūmokliuose įrengtas gilesnes degimo kameras, galima gauti intensyvų oro judėjimą, jo ncįsukant įsiurbimo metu. Stūmoklio suspaudimo eigos metu oras iš išorinių zonų spaudžiamas į centrinėje dalyje esančią gilesne degimo kąmcrą ir ten intensyviai sūkuruoja radialine kryptimi. Dažniausiai kombinuojamas ašinis ir radialinis oro sukūriavimas. Tokic dyzeliai dirba minksčiau, o maksimalūs ciklo slėgiai sumažėja, nes indukcijos periodo metu paruošiamas mažesnis degiojo mišinio kiekis, kadangi degalai įpurškiami purkštukais su mažiau skylučių ir mažesnis degalų fakelų skaičius sąveikauja su judančiu oru. Be to, dalis įpurškiamų degalų patenka ant degimo kameros sienelių. Tokiose degimo kamerose grynai tūrinis degiojo mišinio ruošimas pakeičiamas mišriu -tūriniu-plėveliniu. degalų kiekis, patenkantis ant sicnelių, priklauso nuo dcgimo kameros formos ir variklio darbo rėžimo.

Netiesiogio įpurškimo dyzeliniai varikliai

Lengviesiems automobiliams dar naudojami dyzeliniai varikliai su netiesioginiu dcgalų įpurškimu. Jų degimo kameros padalytos į dvi kameras, tarpusavyje sujungtas kanalais. Pagrindine degimo kamerą sudaro ertmė tarp stūmoklio ir cilindro galvutės, o papildoma kamera įrengiama cilindrų, galvutėje. Papildomų kamerų, forma ir dydis-įvairūs. Dažniausiai naudojamos sūkurinės kameros ir prieškamerės.
Sūkurinėse kamerose gaunamas intensyvus oro sukuriavimas, suspaudimo takto metu orui dideliu greičiu veržiasi į pagrindinę, degimo kamerą, intensyviai maišosi su ten esančiu oru ir sudega. Sūkurinės kameros tūris lygus 40-60 % viso degimo kameros tūrio. Kadangi didžiają dalį degiajam mišiniui sudaryti reikalingos energijos sukuria kinetinė oro judejimo energija, degalus galima įpurkšti stambesniais lašeliais ir mažesniu slėgiu. Tam dažniausiai naudojami vienasraučiai kaištiniai purkštukai.
Pagrindiniai degiojo mišinio ruošimo padalintose degimo kamerose privalumai:
- mažesnis negu tiesioginio įpurškimo varikliuose maksimalus dujų slėgis cilindre ir jo didėjimo greitis, todėl mažiau apkraunamas alkūninio mechanizmo detalės, variklis dirba tyliau;
-orą ir degalus šildo karštos jungiamųjų kanalų ir papildomių kamerų sieneles, todel gaunami trumpesni indukcijos periodai; varikliai
mažiau jautrūs degalų kokybei;
- degalus galima išpturkšli grubiau, todėI galima naudati vienasraučius kaištinius purkštuvus ir sumažinti įpurškimo slegį; sumazeja degalų
įpurskimo siurblio ir purkstuvų detajių mechaninės apkrovos;
- del intensyvaus ištekancių į pagrindinę degimo kamerą dujų sūkuriavi,o degusis mišinys gerai ruošiamas ir kai variklio sūkių dažnis didelis;
-del mažesnės maksimalios degimo temperatūros susidaro mažiau azoto oksidų.
Tačiau šie mišinio ruošimo būdai turi ir keletą esminių trūkumų:
- papildomi šiluminiai ir hidrodinaminiai nuostoliai, susidarę cirkuliuojant dujoms iš pagrindinės kameros į papildomą ir atgal, mažina variklio ekonomiškumą; sių variklių lyginamosios degalų sąnaudos maziausiai 10% didesnes negu dyzelinių variklių su
tiesioginio degalų įpurskimu;
-dideles jungiamųjų kanalų ir stūnoklio dugno šiluminės apkrovos; sunku paleisti saltą variklį, nes dėl didelio degimo kamerų ir jungiamųjų kanalų paviršiaus ploto nuvedama daugiau šilumos; reikalingi papildomi paleidimo palengvinimo įtaisai .


Dyzelinių variklių veikimo sandara ir veikimas

Maitinimo sistema sudaryta iš oro tiekomo, degalų tiekimo, reguliavimo ir deginių išmetimo sistemų. Oro tiekimo sistemą sudaro oro valytuvas, įsiurbimo kolektorius ir kompresorius.
Degalų tiekimo sistema sudaryta iš mažo ir didelio slegio degalų tiekimo sistemų. Mažo slegio degalų tiekimo sistemą sudaro degalų bakas ,rupaus ir smulkaus valymo filtrai, degalų tiekimo siurblys. Degalų tiekimo siurblys per rupaus valymo filtrą siurbia degalus iš bako ir pro smulkaus valymo filtrą tiekia įpurškimo siurbliui. Siurblys tiekia degalų daugiau, negu jų įpurskiama į variklio cilindrus. Degalų perteklius iš smulkaus valyrno filtro arba įpurskimo siurblio užpildymo ertmes pro nupylimo vožtuvą grąžinamas į baką. Dažnesnis antrasis variantas, nes tada cirkuliuojantys degalai iš įpurskimo siurblio pašalina susidariusius degalų garus ir orą, ir ji aušina.
Nupylimo vožtuvas mažo slėgio degalų tiekimo sistemoje palaiko 0,7 - 1,4 baro slogį. Šis slegis neleidžia susidaryti degalų garų kamščiams bei garantuoja, kad purškimo siurblio užpildymo ertmėje visada bus įpurskimui reikalingas degalų kiekis.
Didelio slegio degalų tiekimo sistemą sudaro įpurskimo siurblys, didelio slegio vamzdeliai ir purkštuvai, purškiantys degalus į degimo kameras. Degalai, pratekeją pro nesandarurnus tarp purkstuko korpuso ir adatos, vamzdeliu grąžinami į degalų baką, filtrą arba tiekimo siurblį.
Deginių išmetimo sistemą sudaro ismetimo kolektorius, ismetimo triukšmo slopintuvas ir deginių nukenksminimo įtaisai.
Reguliavimo sisterną sudaro reguliatorius, sumontuotas arba atskirame korpuse, kuris pritvirtintas prie siurblio korpuso, arba bendrame su siurbliu korpuse. 

Pakaitinimo žvakės

Dyzeliniu varikliu paleidimui palengvinti šaltu oru naudojamos pakaitinimo žvakės, jų veikimas laikas priklauso nuo temperaturos, kuo žemesne variklio temperatūra, tuo ilgiau dirba pakaitinimo žvakės, kuo aukštesnė temperatūra, tuo pakaitinimo žvakių darbo laikas trumpesnis.

Šildymo žvakės naudojamos varikliams su padalintomis degimo kameromis bei nedideliems tesioginio įpurškimo varikliams.Jos esti spiralinės arba stiebelinės.

Spiralinę šildymo žvakę sudaro korpuse įtvirtinta spiralė.Spiralė gaminama iš aukštai temperatūrai atsparios medžiagos, turinčios didelę specifinę varžą.Šios žvakės jungiamos nuosekliai, todėl vienai iš jų sudegus, nebeveikia visa šildymo sistema.Spiralinės žvakės šiandien beveik nebenaudojamos.Vietoj jų naudojamos stiebelinės šildymo žvakės.Ant įkaitusio žvakės stiebelio išgaruoja dalis degalų ir susidaro degusis mišinys, kuris užsiliepsnoja ir uždega visą likusį degųjį mišinį.

1.pav. Pakaitinimo žvakė

Pakaitinimo žvakių gedimai

2.pav. pakaitinimo žvakių defektai

Žvakė nr 1, yra skirta lengvųjų automobilių, visureigių ir lengvasvorių sunkvežimių dyzeliniam varikliui. Metalinis korpusas neturi būti pažeistas, antgalio spalva - juoda. Gali būti korpuso ir antgalio suvirinimo žymių. Reikia atkreipti dėmesį į tvirtinimo pjūvio būseną.

Kitas žingsnis – teisingas žvakės įstatymas į lizdą. Šiuolaikinių kaitinimo žvakių skersmuo – 8–12 mm ir netgi nežymios per didelės pastangos įsukti žvakę gali sukelti korpuso trūkimą. Žvakė nr 2

parodomas pavaizduotas būtent toks klasikinis korpuso pažeidimas, kurį sukėlė per didelis jos užveržimas lizde. Prieš panaudojant jėgą įstatant trapų žvakės korpusą, reikia pirmiausia susipažinti su gamintojo rekomendacijomis, kur visuomet nurodytas žvakės užveržimo lizde momentas.

Nuo smūgio gali sutrūkinėti žvakės spiralė, kurios siūleliai susiliečia, gaunasi užtrumpinimas tarp vijų, ir dėl to išsilydo žvakės antgalis (nr. 3). Vyksta vietinis antgalio perdegimas ir to rezultate išsipučia (kairėje) lydymosi vamzdelis. Po to išsilydo korpusas ir pakaitinimo spiralė išlenda iš suirusio vamzdelio (dešinėje).

Trumpas sujungimas tarp pakaitinimo žvakės vamzdelinio korpuso ir spiralės, kurį sukelia tepalų buvimas izoliaciniuose milteliuose arba visiškas nebuvimas izoliacinio mišinio, pasitaiko gana retai ir parodo, kad tai  prestos kokybės žvakė  (nr. 4).

Nr.5 pavaizduota, kad žvakės korpusas pažeistas dėl per didelės temperatūros degimo kameroje. Viena iš galimų priežasčių –į praskiestą dyzelinį kurą pripila lengvai užsiliepsnojančio skysčio.

Šį pažeidimą sukėlė tai, kad į žvakę buvo paduota neteisingai sureguliuota įtampa. Žvakės antgalis buvo pažeistas dėl perdaug didelės pakaitinimo spiralės srovės įtampos (nr. 6).

Suodžių apnašos ant žvakės antgalio – tai yra prastos kuro kokybės pastovaus naudojimo rezultatas ir išmetimo sistemos pažeidimas darbo metu (nr. 7). Suodžių ir degimo produktų perteklius nusėda ant korpuso, kas labai sumažina žvakės darbo efektyvumą.

Starteriai

Tik gerai veikiantis automobilio starteris nekels rūpesčių paleidžiant automobilio variklį net šaltą žiemą. Kiti automobilio agregatai ir sistemos privalo veikti taip pat nepriekaištingai.

Starterio eksploatacinės sąlygos turi atitikti automobilio gamintojo techninius reikalavimus – turi būti pritvirtintas visais numatytais tvirtinimo elementais, turi būti gamintojo numatytos apsaugos, apsaugančios agregatą nuo purvo, alyvos, skysčių, antifrizo patekimo ant agregato ar net į jo vidų.

Variklio techniniai parametrai: kompresija, uždegimo paskubos kampas, uždegimo žvakių būklė benzininiuose varikliuose ir kaitinimo žvakių būklė dyzeliniuose varikliuose, variklinės alyvos klampa ir kt. turi atitikti automobilio gamintojo techninius reikalavimus. Starterio įjungimų negali būti daug.

Starterio įjungimo varikliui paleisti ribinis kiekis yra 3 kartai po 5–10 sekundžių su 1 minutės pertraukomis tarp bandymų. Jei starteris suveikė, bet variklio negalima pasileisti, vadinasi, priežastis yra variklio gedimas (esant normalioms klimatinėms sąlygoms). Konstruktyviai atskira nuo starterio atraminė starterio inkaro įvorė turi būti standartinė, savo vietoje, tinkamai patepta (techniškai tvarkinga).

Dažniausi gedimai

Dažniau genda generatorių elektros dalis, sudega diodų tiltai, perdega nepatvarios relės, įvyksta trumpas jungimasis inkare arba statoriuje. Kad to neatsitiktų, kokybiškas generatorius turi būti apsaugotas nuo drėgmės poveikio ir perkrovų.

Dar viena iš problemų – galingos automobilių garso sistemos, todėl joms būtini dideli energijos ištekliai.

Tačiau vakarietiškuose automobiliuose paprastai generatoriaus galios rezervas yra per mažas. Todėl jei sugalvojote montuoti galingą garso sistemą, būtinai pasitarkite su meistrais dėl galingesnio generatoriaus.

Pagrindinė starterių problema – nusidėvėjusios įvorės ir šepetėliai. Taip pat nemažai rūpesčių kelia laisvos eigos pavara, vadinama „bendeksu". Nors starteris yra trumpalaikio veikimo mašina, tačiau jo atsparumas perkrovoms yra būtinas.

Starterio sudedamosios dalys:

Starterio veikimas:

Pasukus uždegimo raktą į antrą padetį, srovė iš akumuliatoriaus pradeda tekėti į starterio traukos relės kontaktus. Traukos relės inkaras magnetinio lauko veikimas, per svirtį pastumia krumpliarati į dešinę ir sukabino jį su smagračio vainiku. Inkaro eigos pabaigoje kontaktinis diskas sujungia kontaktinius relės varžtus ir taip įjungia starterį. Paleidus variklį, kai uždegimo raktas pervedamas į pirmą padeti, srovė į relės apvijos nebeteka ir relės inkaras spyruoklės veikiamas grįžta į pradinė padetį, atjungdamas kontaktinius varžtus ir svirtimi atitraukdamas krumpliarati nuo smagračio vainiko.

4. pav. Starterio remonto eigos schema

5.pav. Starterio indentifikavimas

Susipažinęs su starterio sudėtimi, tipais, veikimo principu, starterio gedimais ir jų šalinimo būdais galima daryti išvadas, kad :
1. Starteris – vienas pagrindinių automobilio mechanizmų, nes juo paleidžiamas automobilio variklis.
2. Norint labai gerai išmanyti starterio atliekamą darbą, reikia žinoti starterio sudėtį ir jo veikimo principus.
3. Kad užtikrintume starterio taisyklingą veikimą, būtina žinoti starterio techninį aptarnavimą.
4. Starterio gedimų bus užtikrintai mažiau, jeigu žinosime starterio gedimus, o ypač mokėsime taisyklingai juos pašalinti.

Akumuliatorių beterija

Galvaniniam elementui veikiant, elektrodai ir tirpalas yra sunaudojami, todėl po tam tikro laiko juos tenka keisti naujais. Galvaniniuose elementuose vykstantys cheminiai procesai negrįžtami. Tačiau yra tokių šaltinių, kurių veikimas remiasi grįžtamaisiais cheminiais procesais. Tokie srovės šaltiniai yra vadinami akumuliatoriais.
Akumuliatoriai – tai antriniai cheminiai elektros srovės šaltiniai, kuriuose cheminių reakcijų energija paverčiama elektros energija.Akumuliatoriuose vykstančios oksidacijos ir redukcijos reakcijos yra grįžtamos: medžiagos, sunaudotos reakcijoje, duodančioje elektros energiją, yra vėl atstatomos, leidžiant pro iškrautą akumuliatorių elektros srovę iš pastovios elektros srovės šaltinio.
Akumuliatoriai labai plačiai vartojami įvairiausiems tikslams. Pavyzdžiui, jų baterijos tiekia srovę povandeninių laivų varikliams, plaukiant po vandeniu. Automobiliams ir kitoms transporto priemonėms – apšvietimui (kai automobilis stovi) ir varikliui paleisti (įsijungus varikliui, pradeda veikti elektros srovės generatorius, kuris ne tik tiekia automobiliui elektros srovę, bet ir paruošia (įkrauna) akumuliatorių), kai kuriems mikroelektronikos prietaisams (naudojami mažyčiai akumuliatoriai, iš išorės nesiskiriantys nuo vienkartinių elementų), įvairiausiems laboratoriniams matavimams.
Tada dabar truputi pažvelkime iš arčiau kokiu principu veikia akumuliatoriai, kuo jie skiriasi vienas nuo kito, kuom jie ypatingi.

2. RŪGŠTINIS ŠVINO akumuliatorius

1. Teigiamą elektrodą sudaro – keletas švino ir stibio lydinio rėmelių su įpresuotu aktyviu švino dioksidu.
2. Neigiamą elektrodą sudaro – keletas rėmelių su įpresuotu aktyviu švinu.
3. Separatorius naudojamas – elektrodams izoliuoti, neigiamo elektrodo aktyviai masei ir pastoviam atstumui tarp elektrodų palaikyti.
Pagamintos plokštelės elektroniniu būdu formuojamos – įmerkiamos į sieros rūgšties tirpalą ir tris – penkias paras per jas leidžiama nuolatinė elektros srovė. Teigiamoje plokštelėje susidaro tamsiai rudos spalvos švino dioksidas (PbO²), o neigiamoje - šviesiai pilkos spalvos minkštas švinas (Pb).
Akumuliatoriaus veikimo pagrindas yra elektrodų poliarizacija, vykstant elektrolizei.
2.1. AKUMULIATORIŲ ĮKROVIMAS:
• Leidžiant pro akumuliatorių srovę, prie tos plokštelės, kuri sujungta su baterijos neigiamu poliumi, t. y. su katodu, iš sieros rūgšties tirpalo išsiskiria

sujungta su baterijos neigiamu poliumi, t. y. su katodu, iš sieros rūgšties tirpalo išsiskiria vandenilis, kuris redukuoja švino oksidą į gryną šviną.
PbSO4+ 2e→Pb + SO42-
• Tuo metu prie akumuliatoriaus anodo išsiskiria deguonis, kuris švino oksidą paverčia švino peroksidu.
PbSO4+ 2H2O - 2e → PbO2+ 4H++ SO42-
• Tarp anodo ir katodo atsiranda potencialų skirtumas. akumuliatorius bus įkrautas, kai katode liks grynas švinas, o anodas pavirs švino peroksidu.
2PbSO4 + 2H2O → Pb + PbO2 + 2H2SO4

Įkrovus akumuliatorių, gaunamas galvinis elementas, kuriame neigiamas elektrodas yra švinas (reduktorius) yra švinas, o teigiamas (oksidatorius)- švino dioksidas:
Pb│ H2SO4 │PbO2
Įkraunant srovė akumuliatoriaus viduje teka nuo anodo į katodą.Šioje schemoje pavaizduota kaip įjungiami prietaisai įkraunant akumuliatorių srove, kuria tiekia generatorius G.

2.2. AKUMULIATORIŲ IŠKROVIMAS:
Akumuliatoriui išsikraunant, srovė teka priešinga kryptimi: išorinėje grandinėje srovė teka nuo švino peroksido į šviną, o vidinėje grandinėje – nuo švino į švino peroksidą. Teigiami vandenilio jonai judės švino peroksido link, o neigiami deguonies jonai – švino link.
Pb + SO42- – 2e → PbSO4(ant neigiamo elektrodo)
PbO2 + 4H+ + SO42- + 2e → PbSO4 + 2H2O(ant teigiamo elektrodo)
Kai tik abi plokštelės pasidarys vienodos, akumuliatorius nustos davęs srovę. Jį vėl reiks įkrauti.
2.3. SIEROS RŪGŠTIES KONSTANTA:

Sieros rūgšties koncentracija akumuliatoriaus tirpale rodo, kiek įkrautas akumuliatorius. Tinkamai įkrauto akumuliatoriaus tirpale sieros rūgšties masės dalis yra 36%. Sieros masės dalį tirpale galima lengvai įvertinti matuojant tirpalo tankį.
w, % P, g/cm³ w, % p, g/cm³ w, % p, g/cm³
20 1.143 26 1.190 32 1.238
22 1.158 28 1.205 34 1.255
24 1.174 30 1.224 36 1.273


Ši lentelė parodo tirpalo tankio priklausomybę nuo sieros rūgšties masės dalies.
Tirpalo tankis matuojamas panardinus į jį specialią plūdę, vadinamą tankiamačiu (densimetru). Kuo mažesnis tirpalo tankis, tuo plūdė giliau nugrimzta į tirpalą. Ant plūdės yra sužymėtos padalos ir užrašytas tankis.
rašytas

6.pav. Akumuliatorius

2.4. AKUMULIATORIŲ ĮTAMPA
Įkraunant akumuliatoriaus įtampa greit pakyla iki 2,2 V, o vėliau lėtai iki 2,3 V. Kai švinas atsistato neigiamose plokštelėse, pradeda išsiskirti vandenilis. Jis kyla burbuliukais į elektrolito paviršių, sakoma, kad akumuliatorius ima virti. Įtampa kyla iki2,6...2,7 V ir krovimą reikia nutraukti.
Iškraunant akumuliatoriaus įtampa greitai krinta nuo 2,2 iki 2,0 V, o vėliau lėtai iki 1,8 V. Įtampai nukritus iki 1,8 V, iškrovimą reikia baigti, nes plokštė gali pasidengti netirpiu švino sulfatu ir sugadinti akumuliatorių.
2.5. AKUMULIATORIAUS TALPUMAS:
Kiekvienam akumuliatoriui yra budingas tam tikras talpumas. Akumuliatoriaus talpumu laikomas tas elektros krūvis, kurį gali duoti įkrautas akumuliatorius, jį iškraunant.(iki 1,8 V įtampos iškraunant). Akumuliatoriaus talpa nurodama ampervalandėmis (A*h). Akumuliatoriaus talpa priklauso nuo plokštelių paviršiaus ploto, kuo didesnis paviršius, tuo didesnė talpa.

1. Pilnai įkrautas akumuliatorius prie  -18'C  turi tik  40%  užvedimo galios.
2. Paliktas iškrautas akumuliatorius sulfatuojasi ir praranda galingumą.
3. Akumuliatoriaus perkrovimas  (per aukšta krovimo įtampa)  labiau pažeidžia akumuliatoriaus plokšteles, nei didelis iškrovimas, dėl to juoduoja elektrolitas.
4. Šiltas akumuliatorius pasikrauna greičiau nei šaltas.
5. Visiems akumuliatoriams būdinga savaiminė iškrova, tik  "neaptarnaujami" išsikrauna lėčiau nei paprasti.
6. Starterio sukimo momentu, voltmetro parodymai neturi būti mažiau, nei  9  voltai.
7. Esant tvarkingai elektros įrangai, varikliui dirbant  1500-2000  aps./min., įjungus šviesas ir kitus akumuliatoriaus energijos imtuvus, voltmetro parodymai turi būti  13,8 - 14,5  volto.